Problema tampa aktuali, kai stabilizatoriaus gumos netenka savo savybių. Atsiranda bildesys ir atrodo, kad jis sklinda iš priekinės dalies vidinės pusės. Dar būna, kad atsiranda gumos girgždesys važiuojant per „gulintį policininką“ ar per šiaip kokį staigesnį kalniuką.
Nustatyti šia problemą galima taip: pakelti priekinę automobilio dalį, kad ratai nesiektų grindinio ir pajudinti stabilizatorių išilgai. Jei jis turi judesį ar didesnį laisvumą, vadinasi stabilizatoriaus vidinės gumos susidėvėjo, neteko savo savybių.
Pasižiūrėjus pirmą kartą kaip jas galima pakeisti, atrodo, jog tai sudėtingas darbas. Tačiau apgalvojus visą darbų planą ir esamus įrankius, tai padaryti įmanoma. Nors pagal konstrukciją, gamintojas rekomenduoja nuiminėti traversą. Tačiau šiam modeliui to daryti nereikia.
Kas labiausiai trukdo atlikti šį darbą – tai antro šakių salenbloko varžtai. Aš juos atsuku, kad jie netrukdytų uždėti raktą ir iš pradžių pabandau susirasti teisingą raktą, kuris atitinka to kampo veržlės padėtį.
Šis darbas nėra daromas greitai, nes vietos salyginai yra mažai ir viskas vyksta po truputi. Kai kurie meistrai deda po stabilizatoriaus gumomis apipjaustytą dantytą diržą. Bet aš to niekada nedarau, nes pati detalė kainuoja nebrangiai ir idėti naują gumą žymiai lengviau ir paprasčiau.
Taip atrodo naudota stabilizatoriaus vidinė guma.
Nauja stabilizatoriaus vidinė guma. Kad būtų lengiau idėti, aš ją sutepu su WD40. Tai palengvina ją pastatyti į vietą ir uždengti viršutinį gumos dangtelį.
Palenga viskas suveržiama. Svarbu istatyti varžtuką teisingu kampu, kad jis pagautų sriegį, nes vietos stygius neleidžia pilnai varžtą įstatyti į savo vietą.
Kai varžtai priveržiami, belieka priveržti šakės veržles, kurios buvo atpalaiduotos.
Darbas atliktas, stabilizatorius laikosi tvirtai, į šalis nejuda. Ne visada galima tai padaryti. Yra modelių, kur traversą nuleisti būtina, nes kitaip darbo atlikti neįmanoma.